Jadagonių 5 km EKO trasa

parkingas prie Pagonijos uolos

Upio alėja 12 Jadagoniai, Kauno raj. GPS N54°59,6767` E023°34,9467`

Pagonijos uola

#Pagonija #Pagonijosuola Pagonijos uola - vienintelė Lietuvoje ir Pabaltijyje originali 13 metrų tikros uolos imitacija: įvairios lipimo sudėtingumo kategorijos (nuo F4a iki F8A), neigiami kampai bei įvairūs reljefai – plyšiai, išoriniai kampai, “pilvai”, “karnyzai”, 12 skirtinų lipimo takų. Išankstinė registracija.

Bebrynė (bebrų tiltas)

Bebrų suformuota patvanka, susiformavęs "tiltas", kuriuo pereinate Upio (Palendrio) upelį.

Jadagonių šaltinis

iniciatyvių & organizuotų jadagoniečių sutvarkytas ir pritaikytas visuomenės reikėms naujasis Jadagonių šaltinis

Upio tvenkinys. Maudynės

~1985-1986 m. pastatytas užtvanka. Patvenktas Upis - puiki švari vieta maudynėms, yra tarzankė.

Užtvanka. Maudynės

1985-1986 pastatyta užtvanka ant Upio.

J.Šileikos sodybvietė.

Gimė J. Šileika 1883 m. liepos 2 dieną Šakių apskrityje, Jadagonių kaime, valstiečių šwimoje. Tėvai turėjo apie 50 margų nelengvos kalnuotos žemės. Šeimoje augo trys vaikai. Jonas buvo vidurinysis. Baigęs pradžios mokyklą, šešiolikos metų jaunuolis išvysta į Ameriką. Pradžioje dirba paprastu darbininku, vėliau, giminaičio materialiai remiamas, įstoja į vidurinę mokyklą – koledžą. Čia jis dar labiau pamėgsta piešimą. Baigęs koledžą, įstoja į Valparaiso universiteto meno fakultetą, kur per vienerius metus baigia dviejų metų kursą. 1907-1910 metais J. Šileika studijuoja Čikagos dailės institute tapybą. Su pasižymėjimu baigęs institutą ir gavęs dviem metams stipendiją, jaunasis dailininkas išvyksta į Europą gilinti studijų. Jis lanko ir studijuoja Luvro, Liuksemburgo ir kitų dailės muziejų šedevrus. Po to išvyksta į Miuncheną toliau studijuoti tapybos. Be dailės akademijos , J. Šileika lankė Miuncheno dailiųjų amatų mokyklą, kurioje susipažino su taikomuoju menu. Dar studijuodamas Čikagos dailės institute, J. Šileika 1909m. dalyvauja III –oje lietuvių dailės parodoje Vilniuje, esponuodamas tris etiudus. Tai pirmas pasirodymas tėvynėje. Pirmojo pasaulinio karo metais J. Šileika atsidūrė Maskvoje. 1915 m. per Archangelską ir Kanadą J. Šileika iškeliavo į Ameriką. Gyvendamas Čikagoje, jis priklausė net dviem dailininkų draugijoms, dalyvavo įvairiose dailės parodose, apipavidalino lietuvių skyrius Niujorko, Detroito, Čikagos mugėse pats žymiausias to laikotarpio dailininko kūrinys – rašytojos Žemaitės portretas(1920m.) Rašytoja tuo metu viešejo Amerikoje. Žemaitės portretas, eksponuotas 1920 m. Čikagos dailės parodoje, buvo pažymėtas premija. 1921 m. J. Šileika grįžta į Lietuvą jau pagarsėjęs dailininkas. ,,Kai pro traukinio langą išvydau gimtąjį Nemuną, iš džiaugsmo apsiverkiau, - pasakodavo jis. –Gražu Amerikoj, gražu Europoj, bet nuobodu, ir darbas iš rankų puola. Ir tik viena Lietuva, kuri yra man gražiausia, tesukelia ūpo ir dvasios dirbti”. Likusią gyvenimo dalį dailininkas praleido Lietuvoje, gyvendamas Kaune, Ąžuolų kalne, o vasarodamas dažnai apsilankydavo gimtajame Jadagonių kaime. Nuo 1921 – 1952 metų, iki pensijos, jis dirbo pedagoginį darbą, iš pradžių Kauno Meno mokykloje, vėliau Kauno Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Ilgus metus dirbdamas pedagoginį darbą , J. Šileika išauklėjo visą būrį jaunų dailininkų. Tarybinė vyriausybė įvertino dailininko ir pedagogo nuopelnus. 1944 metais, vos išvadavus Kauną ir atkūrus nutrauktą darbą Kauno Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, j. Šileikai buvo suteiktas profesoriaus vardas. 1947 metais už nuopelnus ugdant lietuvių dailę, už ilgametį kūrybinį ir pedagoginį darbą J. Šileikai suteikiamas Lietuvos TSR nusipelnusio meno veikėjo vardas, o 1958 metais 75 – rių metų proga jam suteikiamas Lietuvos TSR liaudies dailininko garbės vardas. Mirė Jonas Šileika 1960 metais, palaidotas Petrašiūnų kapinėsė Kaune.

senasis Jadagonių kelias

originalus išlikęs senasis Jadagonių kelias, dar vadinamas Raguvos keliu. "vidury" kelio yra prasilenkimas vežimams :)

Sankryža senajame Jadagonių kely

prašome laikytis dešinės, jei sutiksite priešpriešais atvažiuojanį vežimą.

parkingas prie Jadagonių piliakalnio.

"Patogiausia" vieta mašinų parkingui ir startui.

Picnic place. Jadagonių piliakalnis

„Antrojoje“ aikštelėje įrengta pikniko vieta: suoliukai, suolas su "vaizdu". Prašome nepalikti šiukšlių!

Informacinis stendas

Jadagonių piliakalnis

Piliakalnis dar vadinamas Raguvos kalnu, yra aukštame kairiajame Nemuno krante, įrengtas ilgame ir siaurame šio kranto kyšulyje. Piliakalnis savo metu turėjęs net 3 aikšteles, kurios viena nuo kitos buvo atskirtos pylimu arba grioviu ir pylimu. Iš viso piliakalnio viršūnės (kartu su aikštelėmis, pylimais bei grioviais) bendras ilgis ~120 metrų. Piliakalnis datuojamas I-II tūkst. pradžioje. „Antrojoje“ aikštelėje įrengta pikniko vieta, o viršūnėje plevėsuoja Jadagonių vėliava.

Information point (vieta)

skulptūra 'milžino Jadagoniaus kalavijo rankena

Legenda pasakoja: „užlipo milžinas Jadagonius ant kalno, su didžiule meile apžvelgė gimtojo Nemuno slėnį ir prisiekė: jei po tūkstančio metų mano Tėvynę apguls priešai ar išdavimai, grįšiu vėl jos ginti ir išlaisvinsiu. Ir smeigė savo kalaviją milžinas į kalno viršūnę, kur jis dabar ir stovi, o pats atgulė gretimam kalne, kurį amžius žmonės Jadagonių piliakalniu vadina“. Skulptorius Danielius Sodeika 3,5 m aukščio darbą išliejo iš gelžbetonio, jį dekoravo gintaro spalvos opalinio stiklo mozaika. Skulptūrai panaudota apie 8 m2 mozaikos. Skulptorius – scenografas Danielius Sodeika yra sukūręs bronzinį suolelį Vytautui Kernagiui Vilniuje, jo darbų galima rasti UNESCO muziejuje, didžiųjų Lietuvos miestų viešose erdvėse, taip pat sukūręs netoli trisdešimties scenografijų spektakliams.

Intersection

dailininkės Henrikos Bartkutės kurybinės dirbtuvės

#Henrika_art Dailininkės Henrikos Bartkutės kūrybinė studija, kur eksponuojami autorine technika sukurti tapybos darbai. Dailininkė kuria jau 30 metų, jos paveikslai puošia visuomeninius ir privačius interjerus, eksponuojami muziejuose. Dėl apsilankymo susitarti iš anksto tel. +37069824669.

Jadagonių koplyčia

Jadagonių šv. Marijos ėmimo Dangun koplyčia. Rugpjūčio mėn. 15 d. vyksta tradicinė šventė - Žolinės Jadagoniuose su šv. Mišiomis ir kultūrine programa, Koplyčia yra 7,5 x 7,5 m aštuonkampis tradicinės Lietuvos statybos iš rąstų statinys, suręstas ant keturkampio pagrindo. Pirmoji Jadagonių koplyčia pastatyta apie 1864 metus, kuri buvo kaip Zapyškio parapijos filija. 1914 m. per Pirmąjį pasaulinį karą koplyčia sudegė, o sudegus koplyčiai žmonės pradėjo laidotis Lekėčių kapinėse ir senosios Jadagonių kapinės ilgainiui sunyko. 1994 m. Zapyškio meno studijos vadovo Virgilijaus Matulos bei kaimo žmonių iniciatyva, Jadagonių koplyčia buvo atstatyta. 2000 m. Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Juozas Žemaitis suteikė ir leido švęsti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų atlaidus rugpjūčio 15 d. Pirmą kartą paminėta 1636 m., kaip Jadagonių (į vakarus nuo Zapyškio) koplyčia.

senkapiai

1914 m. per Pirmąjį pasaulinį karą koplyčia sudegė, o sudegus koplyčiai žmonės pradėjo laidotis Lekėčių kapinėse ir senosios Jadagonių kapinės ilgainiui sunyko.

Knygnešio pušis

Knygnešystė – unikalus reiškinis mūsų tautos gyvenime. Pasaulis nežino knygnešio profesijos, o mūsų tautoje knygnešystė egzistavo ištisus keturis dešimtmečius (1864–1904) Pasakojama, kad šioje vietoje buvo tarpinis punktas, prieš knygas „plukdant“ per Nemuną.

Koplystulpių parkas

Jadagonių koplyčios teritorijoje kuriamas Koplystulpių parkas:* • „Jadagonių kaimo žymių žmonių atminimui“ • dailininkui Jonui Šileikai atminti (1889-1960) • architektui ir inžinieriui Antanui Obelieniui (1927-20002) • dailininkei docentei Vitalijai Bartkuvienei atminti (1939-1996)

Informacinis stendas

kaimo turizmo sodyba PUŠYNO POILSIAVIETĖ

Pušyno poilsiavietė – šiuolaikiška kaimo turizmo sodyba su modernia konferencijų sale, maitinimo paslauga, sporto aikštėmis ir nakvyne įvairaus dydžio grupėms. www.Pusynopoilsiaviete.lt

Parkingas B (prie Pušyno poilsiavietės)

Saulės pušis

Saulės pušis – pasak legendų, pati saulė sodina tokias pušis. Žiūrint į lają iš apačios šalia kamieno, šakų išsidėstymas primena saulės vainiką. Prie kamieno prikaltas kryžius beveik įaugęs į kamieną,- medis jį priėmęs. Į tokius medžius netrenkia perkūnas.

BAUBA

Nestandartinę Baubos idėją įgyvendino jadagonietis skulptorius Danielius Sodeika. „Žmogus, einantis mišku, nerimsta nuo kiekvieno traškesio. Šios Būtybės Baubos atsiradimo idėją galima sieti su pamestais žmonių išgąsčiais, baimėmis ir šiurpuliais: aaaa, oooi,..... Bauba nuo žodžio Baubas.“