Žygis Kauno marių šiauriniu krantu (2 diena)

Ąžuolais apaugusi ganykla ir Aristavėlės dvaro rūmai

Liaudies buities muziejuje baigiami atstatyti Aristavėlės dvaro rūmai savo architektūra ir detalėmis žavi restauratorius.Anot jų, pastatą prieš kelis šimtus metų projektavo ir statė aukščiausios klasės meistrai. Maždaug 1773 metais Kėdainių rajone statyti Aristavėlės dvaro rūmai – vieninteliai išlikę to meto mediniai rūmai Lietuvos teritorijoje. Apie garsios Medekšų giminės iki Antrojo pasaulinio karo valdytus rūmus sklinda legendos – esą viename iš kaminų per 1863-ųjų sukilimą slėpėsi septyni vyrai, o laukdamas paties Napoleono, šeimininkas padaręs remontą – sovietmečiu rasta sieninės tapybos likučių.

Paežerojaus poilsiavietė

Paežerojus (Paežeris) – ežeras Kaišiadorių rajono savivaldybėje, Rumšiškių seniūnijoje. Ežeras telkšo Rumšiškių miške, šalia magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda . Vandens telkinys savo forma ištisęs šiaurės - pietryčų kryptimi 0,59 km, didžiausias plotis iki 0,16 km. Prie Paežerojaus ežero 54.880953°N 24.178042°E, Rumšiškių pusėje, įrengta poilsiavietė [1] su miško baldais, laužaviete, kita minimalia rekreacine įranga lankytojams. Šalia veši prižiūrimi įvairaus tankumo medynai. Šiame pakraštyje vietovė pakili, su nuolydžiu į ežero pusę. Pakrantės pelkėtos, supantis pušynas ir mišrus miškas su pušimis priskiriamas kertinėms miško buveinėms.

Aštragai

Lietuvių liaudies buities muziejus

Lietuvos liaudies buities muziejus – muziejus po atviru dangumi, atidarytas 1974 m. Rumšiškėse, prie Pravienos upelio žiočių, Kauno marių pakrantėje. Tai didžiausias ir žymiausias tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje, vienas didžiausių pagal užimamą plotą (195 ha) ir eksponuojamų nekilnojamųjų pastatų skaičių (138) muziejų Europoje.

Gastilionių atodanga ir ąžuolas

Gastilionių atodanga – geologinis gamtos paveldo objektas, paskelbtas saugomu 2008 m. Atodanga yra Kaišiadorių rajone, Rumšiškių seniūnijoje, Kaišiadorių miškų urėdijos Rumšiškių girininkijos teritorijoje, Rumšiškių miške, Kauno marių dešiniajame krante. Atodanga patenka į Kauno marių regioninio parko teritoriją. Atodanga dešiniąja Kauno marių pakrante tęsiasi apie 600 m su beveik stačia iki 20 m aukščio siena, kurioje aiškiai matomi dviejų ledynmečių sukloti moreninio priemolio sluoksniai, perskirti tarpledynmečio metu sukloto smėlio sluoksniais. Gastilionių ąžuolas – storiausias medis Kauno marių regioniniame parke, Rumšiškių sen., Kaišiadorių raj. Valstybinis gamtos paveldo objektas nuo 2008 m. Ąžuolas auga mišriame miške šalia buvusios kirtavietės, nedidelėje lomelėje, kurioje visada susikaupia daugiau drėgmės, negu toliau esančiame sausame Gastilionių atodangos šlaite. Medis pasiekiamas pagal nuorodas prie atodangos skardžio pradžios. Medis simetriškai išsišakojęs, gebantis galynėtis su stipriais vėjais, pučiančiais nuo Kauno marių. Kamieno apatinėje dalyje veši ąžuolinės pinties vaisiakūniai. Kamieno apimtis – 550 cm Kamienų skaičius – 1 Medžio aukštis – 25 m

Maxima :D

Rumšiškių kapinės

Senąsias Rumšiškes 1959 m. užliejo Kauno marios. Į aukštumoje kuriamą naują gyvenvietę buvo perkelta senoji bažnyčia, varpinė ir šv. Onos koplyčia su kapinėmis.

Rumšiškių bažnyčia ir varpinė

Bažnyčia yra liaudies architektūros formų. Stačiakampio plano, su šoninėmis zakristijomis, penkiasiene apside ir bokšteliu. Varpinė – 3 aukštų (triaukštė), prie bažnyčios yra Šv. Antano koplytėlė, kapinėse stovi Šv. Onos koplyčia. http://lt.wikipedia.org/wiki/Rum%C5%A1i%C5%A1ki%C5%B3_%C5%A0v._arkangelo_Mykolo_ba%C5%BEny%C4%8Dia

Paminklas A.Baranauskui

Nedėja - bjauriausias upelis kokį man teko matyt

Vytauto Didžiojo vieškelis - ~1km seno žvyrkelio

Vertingas technikos paveldas – į Kauno marias vedantis senasis Vytauto Didžiojo vieškelis, kurio išlikęs gal kilometro ruožas, paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Kelias palei senąją Nemuno vagą vingiavo iš Kauno į Trakus, Vilnių bei Gardiną. Ilgai buvo vienintelis palei Nemuną…

Kapitoniškių atodanga

Mergakalnis

Mergakalnis – kalva Dovainonyse, prie Kauno marių, ties aukščiausia marių atodanga. Pasakojama, kad žiloje senovėje šioje vietoje nuo skardžio buvo metamos į maišus sukištos laisvo elgesio moterys. Kita legenda teigia, kad viduramžiais kryžiuočiai vijosi viena kunigaikštytę ir ji, nenorėdama patekti nelaisvėn, su visa karieta nuvažiavo nuo kalno į Nemuną ir nukritusi nuo skardžio žuvo.

Dovainonių / Kapitoniškių pilkapiai

Dovainonių / Kapitoniškių piliakalnis

Rumšiškių miško pušis

Rumšiškių miške auga pušis - storiausia rajone. Aukštis apie 30 m, kamieno apimtis 5 m, skersmuo - 1,6 m. Amžius gali būti daugiau kaip 200 m. Tai antra pušis Lietuvoje, turinti tokį skersmenį (saugoma).