Žygis Kauno marių šiauriniu krantu (1diena)

Pažaislio vienuolynas

Ansamblis laikomas vienu geriausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės ir Rytų Europoje. Tai vienas iš dviejų Lietuvoje išlikusių vienuolynų ir bažnyčių ansamblių (kitas Tytuvėnuose). Pagrindiniai pastatai sugrupuoti simetriškai pagal išilginę kompozicinę vakarų-rytų krypties ašį, prie kurios išdėstyti pastatai (foresterija, oficinos, vienuolynas, eremo nameliai). Svarbiausias ansamblio akcentas – bažnyčia. Ji barokinė, lotyniško kryžiaus plano, turi šešiabriaunį 53 m aukščio kupolą (su žibintu ir kryžiumi). Pietų fasade įrengtas saulės laikrodis. Vienuolyno korpusai (kartu su galerijomis) 1-2 aukštų. Jų sienos tinkuotos, langų ir durų apvadai pilko smiltainio. Pagrindinę ansamblio teritoriją juosia 2,5 m aukščio vientisa mūro tvora, dengta čerpėmis. Komplekso planas primena vienuolių kamaldulių herbą – du balandžius, geriančius iš vienos taurės.

Žalgirio jachtklubas

Romo uostas

Petrašiūnų vandenvietė

Vieškūnų piliakalnis

Vieškūnų piliakalnis stūkso Palemone, prie Kauno marių, buvusioje Vieškūnų kaimo teritorijoje. Išsidėstęs tarp Lakštingalų slėnio (šiaurėje) ir Pažaislio jachtų klubo (pietuose). Šalia Geležinkelio (Palemono) forto liekanos. Kalno papėdėje buvo Vieškūnai. Gynybiniai įrengimai rodo, kad piliakalnis buvo svarbus kovų su kryžiuočiais centras. Piliakalnis aptiktas 1992 metais. Pasakojama, kad čia vaidenasi.

Palemono laukinė pieva

Nedirbamoje forto žemėje, esančioje Palemono laukinėje pievoje, auga daug vertingų augalų, įrašytų į Raudonąją knygą.

Geležinkelio (Palemono) fortas

Geležinkelio (Palemono) fortas – Kauno tvirtovės dalis antrajame fortų žiede, Palemono (dab. Petrašiūnų seniūnijos) rytiniame pakraštyje, Marių gatvėje. Dauguma objekto statinių išsidėstę Kauno marių regioninio parko ribose, kelios slėptuvės patenka į Amalių ekologinės apsaugos zoną. Teritorijos kraštovaizdį formuoja gynybinių įtvirtinimų archeologinio draustinio statusas.

Lakštingalų slėnis

Čia sovietmečiu vykdavo poezijos pavasariai.

Salomėjos Neries muziejus

Palemone 1937–1938 m. skulptorius ir architektas Bernardas Bučas suprojektavo ir pastatydino savo žmonai, poetei Salomėjai Nėriai namą, kuriame ji gyveno 1937–1941 metais. 1962 m. čia įrengtas muziejus jai atminti.

Kauno Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės parapija

Palemono geležinkelio stotis

Palemono keramikos gamykla

Keramzito gatvė a.k.a. Marso kanjonai

Ilgiausias ardomos pakrantės ruožas akvatorijoje

Arkinis tiltas per Kruną

Tiltas pastatytas prie Kauno ir Kaišiadorių rajonų ribos. Nuo jo atsiveria puikus vaizdas į marias. Šis statinys – vienas aukščiausių tarp panašios konstrukcijos – arkinių tiltų – Lietuvoje, be to, vienas iš nedaugelio, pastatytų upės žiotyse. Statybininkų ir architektų sukurta erdvė po tiltu likusi maksimaliai atvira, neužgožta tilto konstrukcijomis, todėl statinio arka vizualiai apgaubia marių pakrantes su tolumoje stūksančio Pažaislio vienuolyno bokštais.

Buvo Bajorkiemis, deja sudegė

Krunos upelis - riba tarp Kauno ir Kaišiadorių rajonų

Kruna – nedidelė upė Kauno rajone. Priklauso Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) baseinui. Įteka dešiniajame krante, 233 km atstumu nuo pastarojo žiočių. Prasideda Pabiržio kaimo rytinėje dalyje. Į upę įteka vienintelis intakas – Krunelė (dešinysis).[1] Kerta geležinkelį Vilnius–Kaunas, magistralę A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda . Pastačius Kauno HE, Krunos upelio įtekėjimo į marias vietoje susidarė įlanka. Šioje vietoje Kauno marių regioninio parko teritorijoje pastatytas tiltas per Kruną. Prie Krunos įsikūrusios gyvenvietės – Karčiupis, Neveronys.

Palemono keramikos molio karjeras

Karčiupio upelis - savo forma ir gyliu primenantis fjordą, buriuotojų vadinama Meilės įlanka

Karčiupio hidrografinis draustinis – Kauno ir Kaišiadorių rajonų sandūroje esantis draustinis, besidriekiantis slėnyje abipus Karčiupio upelio. Įsteigtas pastarojo krantų ir baseino apsaugai, siekiant išlaikyti nepakeistą gamtinį kraštovaizdžio pobūdį, intakų hidrografinę sandarą. Patenka į Kauno marių regioninį parką. Draustinio plotas – 86 ha. Čia susiformavusios retos augalų bendrijos, aptikti į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti gauruotieji gvazdikai (tik trečia augavietė šalyje) bei melsvieji gencijonai. Kiti retieji augalai: bestiebės ir paupinės usnys, paprastosios karlinos, raudonėliai.

Senasis Vilnius - Kaunas plentas

Šlaitai čia pilni karinių slėptuvių ir ilgalaikių ugnies taškų