Žemyn upe 516 km

Balbieriškio atodanga

Balbieriškio atodanga randasi kairiajame Nemuno krante, kur nuo aukšto skardžio atsiveria vienas gražiausių Lietuvos peizažų į upę ir jos slėnį su pievomis bei šilais. Dėl geologiškai unikalių, ypač vertingų stačių šlaitų ir įspūdingo reginio dar 1974 metais ši atodanga paskelbta geologiniu gamtos paminklu. Pagrindinė atodangos dalis yra 1700 m ilgio ir 40 m aukščio.

Baltic Petroleum Alytus

N54° 23.272' E23° 59.781'

Birštono apžvalgos bokštas

Nemunas – ne tik didžiausia ir vandeningiausia Lietuvos upė, bet ir daugiausia dainomis apdainuota, legendomis apipinta ir nuo seniausių laikų metraštininkų aprašyta. Dar ir dabar kuriamos legendos apie šios upės kilpas, dar ir dabar geologai negali atsakyti į klausimą „Kaip jos atsirado?“. Mokslininkai teigia, kad Nemuno kilpos – unikalus reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir visose ledyninio reljefo paplitimo zonose. Nemunas, ieškodamas trumpiausio kelio link Baltijos jūros, atliko didelį skulptoriaus darbą. Ne vienam keliautojui „senelis“ Nemunas susuko galvą slėniais, aukštais šlaitais, raguvomis, atodangomis, atragiais. Norintys pamatyti Nemuno sukurtą gamtos grožį, turi pakilti oro balionu, lėktuvu, parasparniu ar tiesiog tapti paukščiu. Tik pabuvojęs danguje, supranti, kokiame gražiame krašte gyveni, koks kerintis kraštovaizdis atsiveria prieš mūsų akis. Kraštovaizdį kūrė gamta kartu su čia gyvenančiu žmogumi. Apžvelgti Nemuną galima nuo 30 iki 70 metrų virš upės pakilusių šlaitų. Tokie aukščių skirtumai Lietuvoje gana reti ir reginiai nuo jų kartais užgniaužia kvapą savo žavesiu bei palieka neišdildomą įspūdį. Vis tik visada kyla klausimas: „Kaip pamatyti kraštovaizdį neskridus, kaip pasijausti tarp dviejų Nemunų?“. Kad galėtume pasijausti kaip paukščio skrydyje ir pamatyti kraštovaizdžio įvairovę, teks įkopti į Birštono apžvalgos bokštą – aukščiausią bokštą Lietuvoje. Bokšto vieta buvo parinkta dar 1997 metais, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemą. Planavimo schema – tai pagrindinis dokumentas, nustatantis priemones šiai unikaliai teritorijai saugoti, tvarkyti ir tinkamai naudoti. Jau tada buvo svajojama apie apžvalgos bokštą, kur žmogus galės suprasti savo aplinkos grožį ir išskirtinumą. Bokšto vieta parinkta ant Škėvonių gūbrio, mažai urbanizuotoje teritorijoje, 92 m virš jūros lygio. Čia už 240 metrų teka Nemunas, pietrytinėje dalyje atviras laukas, šalia miškas, matosi Birštono panorama, Nemuno slėnis, už 900 metrų driekiasi Birštono vienkiemio sodybos (dabar – Birštono miesto teritorija). Bokšto apžvalgos aikštelė – 45 m aukštyje, viso bokšto aukštis – 55 m. Kylant į bokštą, įrengtos šešios atokvėpio vietos, kadangi įveikti tokį aukštį be poilsio sunkoka. Priešais bokštą įrengta atokvėpio aikštelė ir stendas, kuriame galima susipažinti su Nemuno kilpų regioninio parko kraštovaizdžiu. Bokšto metalinė konstrukcija, „apvilkta“ maumedžio plokštėmis su trikampio formos langeliais, suteikia koplytstulpio įvaizdį, o kartu simbolizuoja žvaigždynus dangaus skliaute. Bokštas – keturkampis lygiasienis su ažūriniu stogeliu tęsia lietuvių gynybinės architektūros tradiciją, primena senųjų medinių pilių bokštų formą ir siejasi su vėlyvesne bažnyčių varpinių architektūra. Taip pat galima palyginti su koplytstulpiu bei Pasaulio medžio įvaizdžiu. Bokšto simbolizmą pagyvina paliktos angos-maži langeliai šviesai ir kraštovaizdžio panoramai, tai – tarsi raštai, naudojami medžio drožyboje. Birštono apžvalgos bokštą projektavo architektai Donatas Malinauskas ir Vytautas Putna. D.U.K 1. Kada galiu aplankyti Birštono apžvalgos bokštą? Bokšto darbo laikas kinta pagal saulės patekėjimo ir nusileidimo laiką. 2. Kaip atvykti iki Birštono apžvalgos bokšto? Kadangi bokštas stovi ypatingo kraštovaizdžio saugomoje teritorijoje – Nemuno kilpų regioniniame parke, infrastruktūros galimybės yra smarkiai ribojamos, todėl patogiausia jį pasiekti pėstute arba dviračiu. Atvykus į Birštoną automobiliu, rekomenduojama jį palikti kurorto teritorijoje (artimiausia erdvi aikštelė yra B. Sruogos g. 25, šalia prekybos centro „Norfa“) – iš ten pėstute bokštas pasiekiamas kiek mažiau nei per 20 minučių. Maršrutą galima rasti čia. Esant mažesniam lankytojų srautui, vietos automobiliui galima rasti stovėjimo aikštelėse prie restorano „Seklytėlė“ arba viešbučio „Royal SPA Residence“ – iš čia kelionė pėsčiomis iki bokšto užtruks kiek daugiau nei 10 minučių, o sugrįžus čia pat galima pasistiprinti arba pasimėgauti desertu. Maršrutas pateikiamas čia. Specialias ekskursijas elektromobiliu iki bokšto organizuoja „Birštonas Tours“. Papildoma informacija yra čia. 3. Kiek kainuoja apsilankymas bokšte? Apsilankymas Birštono apžvalgos bokšte yra nemokamas. Tačiau kviečiame įsigyti savanorišką lankytojo bilietą ir paremti saugomą teritoriją. Surinktos lėšos bus skiriamos infrastruktūros priežiūrai ir tobulinimui. Savanorišką lankytojo bilietą galima įsigyti Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centre arba SMS žinute (numeriu 1860 siųsti žinutę su tekstu NKRP). 4. Ar į bokštą gali patekti lankytojai su specialiais poreikiais? Lankytojai su negalia gali privažiuoti automobiliu iki pat bokšto, kur įrengta nedidelė stovėjimo aikštelė. Jiems, kaip ir lipti laipteliais nenorintiems lankytojams, įrengti specialūs informaciniai stendai su QR kodais, kuriuos nuskaičius telefonu, jo ekrane matosi iš bokšto atsiveriantys vaizdai. Keltuvas bokšte nėra įrengtas. 5. Kada geriausia planuoti apsilankymą? Gražiausi vaizdai atsiveria ankstų rytą saulei tekant arba vakare, kai saulė leidžiasi. 6. Ką pamatysiu iš bokšto apžvalgos aikštelės? Įveikus 300 bokšto laiptelių, lankytojams atsiveria ypatingas gamtos reiškinys – didžiausios Lietuvos upės – Nemuno – kilpos. Nemunas matosi iš abiejų pusių, tarsi būtume tarp dviejų Nemunų. Iki šiol Nemuno kilpų kraštovaizdis buvo matomas tik pakilus karšto oro balionu, parasparniu arba nuotraukose, o dabar juo galima pasigrožėti ir iš bokšto. Šalia miškas, matosi Birštono panorama, Nemuno slėnis.

Dainavos apygardos partizanų štabo bunkeris

Lietuvos partizanų „Dainavos“ apygardos štabo vadavietės bunkerio maketą atkūrė buvęs partizanas, po bunkerio susprogdinimo išlikęs gyvas, Juozas Petraška-Patrimpas. 1992 m. birželio 1 d. atstatė Juozo Vitkaus Kauno inžinerinio bataliono kariai. Originalus jo dydis 20 kv. m. (atkurtas šiek tiek mažesnis už originalą). Jame buvo galima judėti stačiomis. Viduje buvo įrengta krosnelė. Kaminą atstojo išskaptuota pušis, kuri išorėje atrodė kaip vėtros nulaužta. Bunkeris buvo įkurtas kalnelio šlaite, prie kurio tekėjo upelis-šaltinėlis. Iki Nemuno apie 250-300 m. Tuo upeliu, kuris ir žiemą neužšaldavo, vyrai pasiekdavo į bunkerį. Buvo padarytas specialus įšliaužimas ties upeliu. Partizanas į vidų patekdavo visas šlapias, net ir žiemą. Tačiau norint išgyventi kito pasirinkimo nebuvo. 1947 m. enkavedistams apsupus apygardos štabo bunkerį, vadas Dominykas Jėčys-Ąžuolis ir 3 partizanai žuvo, dar 4 partizanai buvo apsvaiginti granatomis ir paimti gyvi.

Degaline Alytus

Degalinė Veisiejai

Edila

Giraitiškių poilsiavietė

N54° 36.199' E24° 00.294'

Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia/ Norų žuvelė

Kalvių šv. Antano Paduviečio bažnyčia yra mėgstama vietinių gyventojų, jaunavedžių, turistų. Nedidelė, nuolatinio klebono neturinti bažnytėlė yra rotondos formos. Tokių Lietuvoje yra tik dvi, antroji stovi Sudervėje, netoli Vilniaus. Kalvių bažnyčios statybas finansavo Tomas ir Juzefa Vavžeckai, tačiau architektas nėra žinomas. 1806 m. pašventintas pastatas ne kartą yra nukentėjęs nuo įvairių gamtos stichijų.

Merkinės apžvalgos bokštas

Bokšto vieta – aukštas Nemuno krantas, apaugęs tipiniu Dzūkijos mišku – pušynu. Anot parko direkcijos, būtent šis aspektas ir padiktavo pagrindinę bokšto architektūros idėją. Bokštas nedominuoja aplinkoje, priešingai, tarsi ištirpsta pušyne: jo atramų dydis, spalva, išdėstymas formuoja tarsi "medžių grupę", savotišką gojelį – primena aplinkui augančius medžius. Apžvalgos aikštelės įrengtos 15 ir 25 m aukštyje, jos netaisyklingos formos, primena stilizuotas pušų lajas. Į aikšteles patenkama laiptais, vingiuojančiais tarp atramų, tai tarsi miško takelis. Šis "takelis", vesdamas lankytoją aukštyn ir sukinėdamasis tarp medžių, atveria naujų vaizdų į mišką, kol galų gale atveda į apžvalgos aikšteles, iš kurių atsiveria nuostabus Dzūkijos nacionalinio parko vaizdas. Lankytojas iš bokšto gali pasigrožėti ir Merkinės miestelio vaizdu. Nors didžiąją jo dalį slepia miškas, tačiau virš jo iškyla XVII a. architektūros paminklas – Merkinės Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčia, krašto muziejaus smailė, o už jų tolumoje matyti ir Merkio slėnio pievos. Gražiausi vaizdai nuo bokšto atsiveria vakarop, kai į šilus besileidžianti saulė nuauksina Nemuno vandenis.

Merkio atodanga

N54° 09.118' E24° 11.643'

Miežonių regyklos stovykla

N54° 10.631' E23° 58.629'

Mumija iš Jociūnų dvarvietės

Balkasodžio koplyčia, esanti jau išnykusio Jociūnų dvaro teritorijoje – vieta, kur buvo rasta vienintelė Alytaus krašto mumija. Koplyčia buvo pastatyta XIX a. kapinių teritorijoje, po jaįrengtas laidojimo rūsys. Mirus dvaro savininkui E. Dombkovskiui, jo kūnas buvo balzamuotas. Vėliau koplyčia buvo niokojama, jos rūsyje stovėję karstai išplėšti. Pasakojama, kad niekadėjai numovė pono batus ir juos tampė po kaimą. E. Dombkovskio palaikus išgelbėjo teismo medikai ir perdavė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetui.

Žemyn upe 516 km

Author

Trail stats

Waypoints