Varpos prisilietimas (braižytas)

Cernausko akmuo

Ankstesniais laikais deginto Černauskų akmens (ilgis 5,2 m, plotis 4,6 m, aukštis iki 1,7 m) plokščias paviršius turi netaisyklingą, šiek tiek ryškų įdubimą (apie 1 x 0,5 m). Akmuo yra lygioje vietoje. Seniau aplink akmenį buvo proskyna su tankmėmis, prieš Antrąjį pasaulinį karą - žemos ganyklos, dabar akmuo yra naujame miške su silpnu pomiškiu, todėl akmuo gerai matomas ir gana vizualiai. Gali būti, kad rašytiniuose šaltiniuose jis paminėtas jau XVIII a. 1739 m. sausio 24 d., egzaminuotojams apklausus kleboną ir Allaži parapijos kleboną, taip pat buvo užduotas klausimas „Ar yra vietų, kur tam tikru laiku buvo aukojama?“. Klebonas atsakė, kad tokių vietų nėra. Tačiau pérminderis pasakojo kitaip - Allaži yra vieta, kur vienas ant kito sustatyti trys akmenys, o yra dar viena vieta, kur yra didelis akmuo. Prie šių akmenų aukojasi „iš žemių kilę“ ūkininkai. Vietiniai žmonės tokių dalykų nedaro. Inspektorių rekomendacija tolimesniems veiksmams buvo tokia: susmulkinti minėtus akmenis, iškasti aplink juos žemę ir, jei paaiškės kitos panašios vietos, nubausti bažnyčios įstatymų pažeidėjus. Kaip buvo įvykdytas įsakymas, nežinoma. Manoma, kad apversti ir sudaužyti „tris akmenis vieną ant kito“ buvo gana lengva, tačiau sunaikinti „didįjį akmenį“ – sunku. Visiškai tiksliai teigti, kad Černauskio akmuo yra tas pats „didysis akmuo“, paminėtas 1739 m., negalima, tačiau kai kurios nuorodos tai gali reikšti (Urtāns, 1985). Žemė aplink akmenį sutrypta plika; čia niekas neauga. Prie akmens galima rasti plokštelių, kurios galėtų paliudyti kai kuriuos modernesnius ritualus. jei paaiškės kitos panašios vietos, bažnyčios įstatymų pažeidėjai turėtų būti nubausti. Kaip buvo įvykdytas įsakymas, nežinoma. Manoma, kad apversti ir sudaužyti „tris akmenis vieną ant kito“ buvo gana lengva, tačiau sunaikinti „didįjį akmenį“ – sunku. Visiškai tiksliai teigti, kad Černauskio akmuo yra tas pats „didysis akmuo“, paminėtas 1739 m., negalima, tačiau kai kurios nuorodos tai gali reikšti (Urtāns, 1985). Žemė aplink akmenį sutrypta plika; čia niekas neauga. Prie akmens galima rasti plokštelių, kurios galėtų paliudyti kai kuriuos modernesnius ritualus. jei paaiškės kitos panašios vietos, bažnyčios įstatymų pažeidėjai turėtų būti nubausti. Kaip buvo įvykdytas įsakymas, nežinoma. Manoma, kad apversti ir sudaužyti „tris akmenis vieną ant kito“ buvo gana lengva, tačiau sunaikinti „didįjį akmenį“ – sunku. Visiškai tiksliai teigti, kad Černauskio akmuo yra tas pats „didysis akmuo“, paminėtas 1739 m., negalima, tačiau kai kurios nuorodos tai gali reikšti (Urtāns, 1985). Žemė aplink akmenį sutrypta plika; čia niekas neauga. Prie akmens galima rasti plokštelių, kurios galėtų paliudyti kai kuriuos modernesnius ritualus. tačiau kai kurie požymiai gali tai rodyti (Urtāns, 1985). Žemė aplink akmenį sutrypta plika; čia niekas neauga. Prie akmens galima rasti plokštelių, kurios galėtų paliudyti kai kuriuos modernesnius ritualus. tačiau kai kurie požymiai gali tai rodyti (Urtāns, 1985). Žemė aplink akmenį sutrypta plika; čia niekas neauga. Prie akmens galima rasti plokštelių, kurios galėtų paliudyti kai kuriuos modernesnius ritualus. Černauskio akmenį lengva rasti ir pasiekti sekant ženklus. Kryptyse akmuo vadinamas skambesniu vardu - Ezerniekų akmuo, tačiau jei ieškote Černauskos akmens, toks pavadinimo keitimas gali suklaidinti. Tiek Inčukalnos kelio gale, tiek pakelės pakraštyje yra ženklas apie Ezernieku akmenį, nuo kurio reikia pradėti eiti iki akmens nutrintu taku per mišką. Prie paties akmens yra informacinis ženklas su didesniu tekstu. Akmenyje iškaltas žodis „Zaļkalns“, kuris neturi nieko bendra su galima šventa akmens reikšme.

Didziapedzio akmuo

N57° 35.921' E24° 22.453'

Gutmanio ola

Gūtmanala yra labiausiai lankomas, didžiausias, seniausias ir įvairiuose informacijos šaltiniuose dažniausiai aprašytas urvas Latvijoje. Archeologijos paminklas nuo 1967 m., taip pat saugomas geologinis objektas nuo 1974 m. Tai taip pat aukščiausias urvas Latvijoje, didžiausia grota Baltijos šalyse: 10 m aukščio, 12 m pločio, 18,8 m ilgio. Iš urvo ištekantis šaltinis senovėje tarnavo kaip šventasis šaltinis, jo vanduo buvo laikomas gydomuoju. Legenda apie Rožą Turaidą – Maiją ir jos tragišką meilę siejama su Gutmano urvu. Kita populiari legenda pasakoja apie gražią ir neištikimą Libijos vado Rindaugo žmoną, kurią jos vyras iš pykčio liepė palaidoti oloje. Iš jo žmonos ašarų gimė fontanas. Baltarusijos keliautojai jį pavadino Gutmano urvu, mat šalia olos gyveno vietinis gydytojas, gydęs žmones šaltinio vandeniu ir įvairiais vaistiniais augalais. 20 a 1930-aisiais buvo pasiūlyta lotynizuoti urvo pavadinimą ir pavadinti Labvīros urvu, tačiau šis pavadinimas nesulaukė populiaraus atgarsio. Smiltayje galima perskaityti ir baronų bei didikų pavardes. Juos pagal nurodymus ir įsakymus išgraviravo čia apsistoję meistrai, kurie su savimi laikė savo įrankius – kopėčias ir drožybos įrankius. Vardai ir kiti pranešimai buvo graviruojami už tam tikrą mokestį. Deja, dauguma senovinių užrašų buvo negrįžtamai prarasti, nes buvo kelis kartus perrašyti, o tai nebeleidžiama, nes gadina šią milijono metų senumo smiltainio uolą. Taip nugremžtas iki pusės metro storio smiltainio sluoksnis .

Gutmanio olos parkingas

N57° 10.556' E24° 50.798'

Kalčugravos (Mežmuižos) šaltiniai

N57° 06.033' E24° 48.140'

Krimuldos pilis

N57° 10.241' E24° 49.925'

Kuku olos

N57° 16.295' E25° 06.525'

Kurmrags (Ragasnapis)

N57° 32.485' E24° 21.742'

Lustuzis Olos

N57° 14.003' E25° 02.467'

Lustuzis olu parkingas (salia Lygantes vyno darykla)

N57° 13.979' E25° 02.566'

Lygantes keltas per Gauja

N57° 15.311' E25° 02.656'

Paegli guest house Nakvyne

N57° 25.598' E24° 48.296'

Poilsiaviete Berlyno sankryza

N56° 51.310' E24° 48.164'

Rozbeku pilis

N57° 25.102' E24° 58.747'

Senovines olos

N57° 35.016' E24° 22.121'

Sliuzas su zuvu taku

N57° 13.876' E25° 02.766'

Sovietu slaptas bunkeris

Līgatnės“ reabilitacijos centro teritorijoje yra gerai sutvarkytas 2000 m2 ploto bunkeris, 9 m po žeme, kurio paslapties antspaudas buvo nuimtas tik 2003 m. Jis buvo pastatytas praėjusio amžiaus 80-aisiais politinio ir valstybės valdžios elito poreikiams valdyti šalį branduolinio karo atveju. – Sovietų komunistų partijos pirmųjų sekretorių Voso ir Pugo slapta slėptuvė! – Viena strategiškai svarbiausių vietų sovietinėje Latvijoje branduolinio karo atveju. – Stipriausia autonominė ūkio struktūra su visa reikalinga ir moderniausia to meto įranga. – Visa autentiška požeminė technika išsaugota iki šių dienų! – Situacijos planai ir atspindžiai, kas atsitiks, jei karo atveju būtų sulaužytos visų hidroelektrinių užtvankos, kokios teritorijos būtų užlietos vandeniu, kaip tai paveiktų visus kitus didžiuosius miestus; – Autonominė elektrinė su dyzeliniais generatoriais ir kuro saugykla; – Oro kondicionavimo įranga oro valymui su deguonies atsargomis; – Vandentiekio ir kanalizacijos įrenginiai, veikiantys povandeniniu principu; – Telekomunikacijų blokas, užtikrinantis tiesioginį ryšį su Maskva – Kremliumi ir autonominius ryšius su visomis svarbiausiomis šalies tarnybomis; – Markso, Lenino, Brežnevo ir kitų sovietinių politikų parašytos knygos; – Unikalus žemėlapis su istoriniais kolūkių pavadinimais; – TSKP XXII suvažiavimo medžiaga; – Valgykla su tipišku sovietmečio meniu; – Įvairi sovietmečio atributika, namų apyvokos daiktai.

Startas/Finisas Ogre

N56° 49.544' E24° 36.103'

Svedu baznycios griuvesiai

Allažmuižoje prie Ezerkalnio namų yra XVII amžiuje (1613 m.) statytos švedų bažnyčios griuvėsiai. Tai tapo taip įprasta, kad tiek oficialiuose, tiek neoficialiuose informacijos šaltiniuose ji vadinama bažnyčia, nežinant, ką apie ją sako istorikai ir architektai. dr. arka. Ilmārs Dirveiksas tyrinėjo šį pastatą ir mano, kad jis neturi nieko bendra su „švedų bažnyčia“. Žiemą išliko medinė švedų laikų bažnyčia, tačiau vėliau šioje vietoje buvo pastatytas Allažmuižos sandėlis. Kryžiai, kaip apsaugos ženklas, yra ir Rygos spiekerių, ir daugelio kaimo tvartų fasaduose. Tačiau įėjus į pastato griuvėsius specialistas mato, kad tai ne bažnyčia. Akmeninio pastato langų rėmai ir kampai, kryžiaus ženklas – iš Allaži kalkakmenio. Šioje vietoje nuo viduramžių stovėjo medinė bažnyčia. Allažniečiai žino, kad baronienė negalėjo pakęsti važiuojančiųjų į bažnyčią keliamo triukšmo, todėl įsakė bažnyčią perkelti į Stivers. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą pastatas buvo naudojamas kaip dvaro parduotuvė, vėliau – sandėlis. Kolūkio metais čia buvo laikomi arkliai.

Turaidos pilis

Turaidos viduramžių pilis, pastatyta 1214 metais, sunaikintos medinės lyvių pilies vietoje. Turaidos pilies-tvirtovės statybų pradžia siejama su krikščionybės atėjimu į Latviją. Tai Latvijos karinės istorijos liudininkė, pergyvenusi karinius konfliktus tarp Rygos arkivyskupijos ir Livonijos ordino, lenkų, švedų, rusų. Seniausi pilies komplekso pastatai išliko iki šių dienų. Beveik 30 metų, Turaidos pilyje dirbę archeologai, kasinėjimų metu rado daug senovinių daiktų, pasakojančių apie pilies statybas, istoriją, viduramžių gyvenimą. Dabar juos galima išvysti pilyje, rengiamose devyniose istorinėse, etnografinėse ir archeologinėse ekspozicijose. Šalia pilies yra įrengtas skulptūrų parkas – taip vadinamas Dainų kalnas - dedikuotas latvių liaudies dainoms ir jų gyvenimo būdo filosofijos manifestui. Kartu - tai latvių atgimimo simbolis. Kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį tūkstančiai folkloro ansamblių ir grupių vykdavo į Turaidą, kad daina ir senomis giesmėmis sustiprintų savo ir visos tautos tikėjimą ateitimi. Šiuo metu Dainų kalne ir greta esančiame Liaudies dainų parke yra pastatytos 25 akmens skulptūros, įprasminančios tų dainų tekstus. Pakeliui į pilį yra išlikusi 1750 metais pastatyta medinė bažnyčia. Bažnyčios kalnas – sena lyvių ir vietinių gyventojų kapinių vieta, kur žmonės buvo laidojami XIII a. Iki šių dienų išlikęs legendinės Turaidos Rožės - pilyje gyvenusios ir tragiškai prie Gutmanio olos žuvusios – gražiausios Turaidos merginos kapas. Kiekvienais metais jį aplanko šimtai jaunavedžių.

Viada Limbazi

N57° 30.741' E24° 43.767'

Viada Sigulda

N57° 08.281' E24° 49.467'

Viada Skulte

N57° 23.292' E24° 25.782'

Zvatres ola

N57° 14.755' E25° 08.872'