Suvalkiečių citrinos

1 pasaulinio karo kapines

Aleksandro Grybino - Fausto bunkeris

Atkurti A. Grybino-Fausto gyvenimo ir kovos kelią kur kas sunkiau, nei pasakoti apie kitus žymius partizanų vadus. Dienoraščių ir atsiminimų jis nerašė. KGB archyvuose jo bylos taip pat nėra – priešui narsiojo zanavyko nepavyko sučiupti gyvo. Negalima pasakyti net tikslios šio partizano gimimo datos, nes jo metrikai taip pat neišliko. Viskas, iš ko galime susidaryti įspūdį apie trejus jo kovos metus bei didvyrišką žūtį, – tai Lietuvos partizanų Tauro apygardos įsakymai, kitų kovotojų užrašai ir įvairiu laiku spaudoje cituoti negausūs artimųjų prisiminimai

Benzinas ir jokio parukymo!

N54° 46.158' E23° 29.198'

Finisas

Gairiakalnis

Aikštelė įrengta Raudonplynio kraštovaizdžio draustinyje, aukščiausioje Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijos vietoje (96,1 m. virš Baltijos jūros lygio). Kito tokio kraštovaizdžio Kazlų Rūdos girioje nėra. Reljefas išraižytas žemyninių kopų. Yra išlikęs geodezinis ženklas-reperis, statytas 1924 metais ir žymintis Lietuvos didžiosios tranguliacijos koordinačių susikirtimo vietą.

Kubilkiemis

Senų transporto priemonių kolekcija kaupta ketvirtį amžiaus, kurioje tikrai atrasite ir Jūsų prisiminimuose išlikusius automobilius ar motociklus, galbūt net ir senovinių rakandų.. Tai unikalus ir turtingas eksponatų gausa muziejus, kuris įsikūręs senos kepyklos pastate. Jame be motociklų ir automobilių demonstruojami šimtai įvairių senienų: įrankių, rakandų, prietaisų. Visos transporto priemonės yra senesnės, nei 30-ies metų ir beveik visos pagamintos Sovietų Sąjungoje. Muziejuje išrikiuoti įvairių metų automobiliai VAZ, Moskvič, GAZ, ZAZ, neįgaliojo automobilis SZD Invalido ir dar daugiau. Visi šie muziejaus eksponatai meną savo įstoriją ir atsiradimą šioje vietoje apie kurią Jums papasakos pats muziejaus savininkas.

Liepa motinėlė

Liepa motinėlė – viena seniausių liepų Lietuvoje. Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Tai vieno kamieno medis, kurio apimtis 8,4 m. – storiausia. Kai prieš 300 metų miške kūrėsi Braziūkų kaimas, medelis buvo dar visai mažas. Kaime augo ir daugiau liepų, jose perėdavusios pelėdos. Tačiau išlikusi tik viena – „Liepa motinėlė“. Vietos gyventojai į ją keldavę kryžius, prie kamieno tvirtindavę lenteles su reikšmingomis datomis. Prie jos rinkdavosi 1863 m. sukilėliai. Liepos kiaurymėje galėdavę pasislėpti net septyni žmonės. Įlindus į drevę ir joje pakilus į viršų, galima buvo pro skylę iš aukštai apžvelgti vietovę. Vėliau kiaurymė buvo užbetonuota.

Meištinės miško bunkeris.

Kazlų Rūdos miškų masyve stovi restauruotas partizanų bunkeris, prie kurio stovi gėlėmis papuoštas kuklus metalinis kryžius, žymintis, kad čia nelygioje kovoje 1945 metų rugpjūčio mėnesio 26 dieną žuvo partizanų radistas Jurgis Čeičys–Aras. Nenorėdamas gyvas pasiduoti čekistams, jis, kaip Pilėnų didvyriai, pasirinko savanorišką mirtį. Lentelės užrašas byloja, kad čia žuvo ir Zigmas Balsys. Tai dabartinio Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininko, buvusio Lietuvos partizano Vytauto Balsio tėvas. Zigmas Balsys po birželio mėnesio 13 dienos kautynių su stribais, sudeginus trobesius, taip pat pasirinko sunkų partizano kelią, kurį po dviejų mėnesių nutraukė okupanto kulka. Bunkeris atstatytas.

Nakvynė

N54° 30.028' E23° 15.089'

Partizanų Algimanto Matuso-Našlaitėlio ir Aleksandro Povilaičio-Riešuto bunkeris.

N54° 55.055' E23° 34.593'

Parukymas

Parukymas3

Parūkymas

Parūkymas Nr. 1

Rūdšilio partizanų bunkeris

Keli kilometrai už Lekėčių, pasukus link Sirvydų kaimo, kelias veda į Skausmo kalnelį - Lietuvos patriotų žuvimo vietą prie Linmarko. Šioje vietoje 1951 m. gegužės 21 d., papuolę į pasalą ir verždamiesi iš apsupties, žuvo partizanai Julijonas Būtėnas–Stėvė ir Petras Jurkšaitis–Beržas. Kartu slėptuvėje buvęs Jonas Kukauskas-Gardenis pasidavė gyvas, vėliau tapo išdaviku, čekistų pagalbininku Balandžiu. Petras Jurkšaitis-Beržas (1922-1951) Rūdšilio girioje praleido 6 metus. Jis ėjo įvairias pareigas Žalgirio partizanų rinktinėje, nuo 1947 m. tapo būrio ir Šturmo tėvūnijos vadu, rezistencijos užsienyje įgaliotinio Juozo Lukšos-Daumanto (Skirmanto) patikėtiniu. Jo artimieji buvo ištremti į Sibirą, o Petro lemtimi tapo rezistencinė kova. Vykdydamas Lietuvos laisvės armijos vadovybės įsakymą, P.Jurkšaitis-Beržas, su kitais partizanais, įrengė slėptuvę iš Vakarų atskrendančiam desantui, tarp kurio dalyvių buvo ir žinomas žurnalistas, rezistentas Julijonas Būtėnas-Stėvė (1915-1951). J.Būtėnas garsėjo kaip puikus politikos apžvalgininkas, bendradarbiavo katalikiškoje ir rezistencinėje spaudoje užsienyje. Dabar šioje Rūdšilio girios vietoje yra atstatytas ir lankymui pritaikytas bunkeris, žuvusiųjų giminaičių iniciatyva pastatytas kuklus metalinis kryžius, paminklas su angelu, koplytėlė su Marijos Sopulingosios skulptūra (aut. P.Paleckis) ir kiti atminimo ženklai.

Starto vieta Nr.1

Starto vieta Nr.2

Traktoriu ekspozicija

N54° 52.994' E23° 36.826'