Jono paklydimas

Baltas Kalnas. Pazintinis takas

Takas prasideda ant Baltojo kalno ir vingiuoja vaizdingu šilu, palei senuosius X -XI a. pilkapius. Tako trasoje įrengtos poilsiavietės, patrauklios atokvėpio vietos. Orientuotis take padeda informaciniai stendai ir nuorodos.

Guronių kalnas

N54° 50.323' E24° 33.971'

Guronių koplyčia

2002 m. popiežiui Jonui Pauliui II į rožinio maldą įtraukus dar vieną – Šviesos slėpinių dalį, kardinolo V. Sladkevičiaus tėviškėje Guronyse pradėtas kurti Rožinio slėpinių kelias. Vieta parinkta siekiant įamžinti itin branginusio Rožinio maldą kardinolo atminimą. Rožinio slėpinių kelio koplytėlės parke pastatytos 2006 m., minint Kaišiadorių vyskupijos 80-mečio sukaktį.

Jono paklydimas

Jono paklydimas

Kernavės aleja

Mindūnų apžvalgos bokštas

šbandyti savo jėgas kopiant į dangų kviečia Mindūnų apžvalgos bokštas – antras aukščiausias apžvalgos bokštas Lietuvoje. Jo aukštis - 36 m. Įveikus išbandymą aukščiu ir sraigtiniais laiptais pakilus virš medžių viršūnių, kvapą užgniauš atsiveriantys vaizdai. Pirmą kartą Lietuvoje turėsite galimybę savo akimis iš paukščio skrydžio išvysti Siesarčio hidrografinį draustinį ir vaizdingiausią Aukštaitijoje Lakajų kraštovaizdžio draustinį, kuris driekiasi miškingų kalvų apsuptais Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerų duburiais, pasižymi unikaliais pusiasaliais, salomis, retų rūšių augalais, gyvūnais bei kitomis gamtos vertybėmis.

Padalių - Čiobiškio keltas

Ar teko girdėti apie vienintelį keltą per Nerį vos 20 km. nuo Kernavės? Čia, Čiobiškio miestely, Neries ir Musės upių santakoje, nuo seno veikia keltas per Nerį, kuris šiltuoju metų laiku jungia Čiobiškį su kitu Neries krantu. Daugelis aplinkinių Širvintų rajono gyventojų puikiai žino, kad šis keltas yra trumpiausias ir vienintelis išlikęs Lietuvoje toks kelias į Kaišiadoris. Tai srovės varomas lyninis Padalių keltas, kuriame nėra nei motorų, nei irklų. Tik tvirtas plieninis lynas prilaiko keltą, o galinga Neries upės srovė nuneša jį į kitą krantą. Neabejotinai unikalus Lietuvos technikos paminklas.

Pajautos slėnio takai

N54° 53.091' E24° 51.149'

Perelozų cerkvė

XIX a. Jonavoje ir jos apylinkėse įsikūrė net keli tūkstančiai nuo religinių persekiojimų iš didžiosios Rusijos pabėgusių sentikių. Čia įsitvirtino jų bendruomenės, formavosi kaimai, buvo pastatytos Perelozų, Rimkų, Baltromiškės cerkvės. Perelozų sentikių cerkvė – sentikių cerkvė Perelozuose (Upninkų sen.).

Cerkvė medinė, dvibokštė, suręsta ant akmeninių pamatų. Šie maldos namai atsirado XX a. pradžioje ir yra vieni iš gražiausių Lietuvoje, pastatytų senoviniu rusų stiliumi, pasižyminčių išskirtine vidaus ir išorės puošyba. Paskutiniaisiais dešimtmečiais nuošali cerkvė nyko, nes buvo nuolat apiplėšiama, niokojama. Pastaraisiais metais sutvarkyta. Remonto metu neteko kai kurių buvusio dekoro elementų.

Šalia kaimo, per Lietaukos upelį, yra prižiūrėtos Perelozų bendruomenės kapinės, kaip manoma, gyvuojančios nuo XVIII a.

Rudesos (Baltųjų Lakajų) apžvalgos bokštas (15 m)

Pats bokštas - 35 m, bet aikštelė įrengta 15 m aukštyje. Lankymas su Labanoro regioninio parko lankytojų centro darbuotojais iš anksto susitarus. Be leidimo lipti negalima.

Senas medinis tiltas. Avarine bukle

Susitikimas Jonava Cirkle K

Viada Kaišiadorys

N54° 51.328' E24° 26.510'

Viada Paluokesa

Čiobiškio olos (Rynos urvas)

Urvinių žmonių namus primenantis Čiobiškio urvas susiformavo prieš kelis tūkstančius metų. Jį rasti nėra taip paprasta. Miško tankmėje slypinčio urvo anga juoduoja Rynos upeliuko išplautos griovos šlaite. Nuo vandens urvas pakilęs apie penkis metrus. Ar šiame urve kadaise gyventa žmonių neaišku. Pagal urvo dydį galima spėti, kad bent viena urvinių šeima jame galėjo įsitekti. Urvo gylis beveik 10 metrų. Viduje iš pažiūros du kambariai – tarpusavyje susiekiančio landos. Ties įėjimu jų aukštis siekia pusantro metro. Tačiau žengiant tolyn jau reikėtų lenkti galvą, ar galiausiai net prigulti. Į gilumą landos siaurėja, žemėja, o jų atšakų vis daugėja. Šis urvas ilgą laiką tarnavo kaip slėptuvė. Urvą buvo pamėgę vietiniai jaunuoliai, Vieni čia bėgdavo slėptis nuo šaukimo į kariuomenę. Kiti urvo landose skirdavo slaptus pasimatymus patinkančioms merginoms. Jaunuolių bandymai urve pasislėpti ar kurstyti meilės židinius galėjo baigtis ir nelaime. Geologai įspėja, kad bet kada urvo skliautas gali užgriūti. Urvo sienos sudarytos iš gamtos sucementuoto smiltainio klodų. Nukritus požeminio vandens lygiui birios smėlio detalės iš po smiltainio buvo išplautos, taip atsivėrė landa. Netoliese urvo pastebėtas naujas šaltinis. Tekantis jo vanduo gali suformuoti ir naują daubą ar urvą.

Šešuolėlių II dvaras

Išlikę mediniai dvaro rūmai, mūrinė kalvė. Daugiau informacijos rasti nepavyko.

(nuotrauka iš Heritage.lt)

Žeimenos baidarės. Baidarių nuoma

N55° 14.254' E25° 58.660'