Drebkulio atsiradimas

Babrungėnų vandens malūnas

Babrungėnų vandens malūnas stovi Babrungėnų kaime, Plungės rajone, prie kelio į Platelius, Žemaitijos nacionaliniame parke, šalia Babrungo – dešiniojo Minijos intako. 1791 m. Platelių starostijos inventoriuje paminėtas malūnas ant Babrungo upės kranto. Kai XVIII a. pabaigoje ant Babrungo upės ištakų Platelių dvaras pastatė minėtą malūną ir jo kūdrai supylė pylimą, pakilo Platelių ežero lygis. Briedsalės pusiasalis tapo Briedsalės sala. Dabartinį Babrungėnų akmens mūro malūną su fachverko konstrukcijomis antrame aukšte iki 1816 m. pastatė grafai Šuazeliai. Grafas Šuazelis buvo Rusijos caro Pavlo kariuomenės karininkas, už gerą tarnybą gavęs Platelių miestelį, kur turėjo pasistatęs dvarą ir aplinkines žemes. Statybose dirbo baudžiauninkai. Sienų storis – iki 2 m. akmenų mūro. Pasakojama, kad vienas prasikaltęs baudžiauninkas buvo įmūrytas malūno sienoje. Malūno pastatas yra L raidės formos. Jo išsikišusioje dalyje, antrame aukšte, buvo įrengta vilnų karšykla. Malūno sienos storos: iš lauko akmuo, viduje – mūrytos plytos. Viename malūno gale gyveno malūnininkas, kitame veikė malūnas. Tarp malūno ir gyvenamųjų patalpų yra išlikęs senoviškas kaminas, kur prie angos, ant geležinio trikojo, buvo gaminamas valgis. Babrungėnų vandens malūnasDuonkepis, buvęs virtuvėje ir kamine, neišliko. Yra išlikusi originali pieno spinta. Tarpukario metais modernizuotas Babrungėnų vandens malūnas buvo perduotas Plungės kombinatui, kuriam priklausė visi rajono malūnai. Apie 1950 m. prie malūno buvo pastatytas ūkinis pastatas, apie 1960 m. – ištiesinta Babrungo vaga, perstatytas senasis medinis tiltas (vėliau medinis tiltas buvo visai panaikintas). Malūno girnas pradėjo sukti dyzelinis variklis. Kombinatas, vėliau – „ Minijos“ įmonė , perdavė malūną Didvyčių kolūkiui. Malūnas veikė iki 1977 m.. Babrungėnų vandens malūnas yra vienintelis malūnas Žemaitijos nacionaliniame parke, paskelbtas architektūros paminklu.

Baltų mitologijos parkas

Parko misija: Baltų Mitologijos Parkas puoselėja senąsias baltų (aisčių) kultūros vertybes, ugdo pilietiškumą, prisideda prie valstybės kultūrinės veiklos, skatina baltų grupės tautų ir genčių (regionų) bendravimą. Tikslas: "Pažintinio tako" uždavinys - atskleisti Baltų (Aisčių) originalų pasaulio ir visatos sąrangos suvokimą per vaizdines (skulptūros) ir garsines (pasakojamąsias ir dainuojamąsias) formas. Remiantis naujausiais baltistikos mokslo mitologijos ir etninės kultūros tyrimais, parodyti, kad senoji Baltų religija nebuvo stabmeldiška, o jos pagrindas - vienas Dievas (monoteizmas), laiko tėkmėje apsuptas dievybių, įprasminančių žmogaus dvasinį ir praktinį gyvenimą, amžinąjį ryšį su Gamta. Siekiame tikslo parodyti senosios Baltų pasaulėžiūros atvirumą šiuolaikinėms bendražmogiškosioms Europos vertybėms. Tikimės kad lankytojai, ypatingai jaunimas, pažins savo protėvių papročių šviesiausias puses, o turistai iš kitų šalių sužinos apie Baltų (Aisčių) kraštų mitologiją.

Beržoro etnografinis kaimas

Tai senas gatvinis kaimas, minimas nuo XV a., valstybės saugoma kultūros vertybė. Bažnytkaimis yra išsaugojęs tradicinį kraštovaizdį, įdomus ir sakralinės architektūros vertybėmis. Beržoro bažnyčia, pastatyta 1746 m., – vienas seniausių medinių sakralinės architektūros pastatų Lietuvoje. Šventoriuje yra senosios Platelių parapijos kapinės, kuriose palaidota nemažai žymių žmonių: tautodailininkas S. Riauba, istorikas muziejininkas J. Mickevičius ir kt. Tai vienos senesnių kapinių Lietuvoje. 1759–1760 m. Beržore buvo pastatyta 14 medinių Kristaus Kryžiaus kelio koplyčių – Kalvarijos kelio stočių, kurios XX a. VII dešimtmečio pradžioje buvo nugriautos; dabar atstatytos. Kaime gausu atstatytų arba išlikusių koplytėlių, kryžių ir koplytstulpių.

Degalinė Kretinga

N55° 53.437' E21° 16.702'

Dimitravo dvaro pastatų istorija – už grotų

XIX a. Dimitravo dvaras iškilo grafų Zubovų iniciatyva, vėliau jį valdė Tiškevičiai. Nors išlikęs, dvaras šiuo metu yra nelankomas – ten gyvena žmonės.

Erškėtyno šaltinio koplyčia

Erškėtynas (Kadagynų miškas) - unikali sakralinė vieta. Manoma, kad kadaise čia buvusi pagonių šventykla. 1926 m. ant akmens, prie kurio išteka gydomąja galia garsėjantis šaltinis, vienai Lazdininkų kaimo gyventojai apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Tais pačiais metais pastatyta medinė koplytėlė, o 1930 m. – daug didesnė mūrinė koplyčia. Vyresniosios kartos žmonės Erškėtyno vietovę laiko šventa. Dažniausiai per Sekmines ir kitas religines šventes jie atvyksta čia, tikėdamiesi fizinio ir dvasinio išgijimo, sielos atgaivos. Eršketynas tarsi atkartoja Kryžiaus kalno tradicijas.

Kūlupėnų geležinkelio tiltas

Stūkso virš Salanto upės. Gelžbetoninis, pastatytas ant dviejų akmens betono mūro atramų. Ilgis 112,8 m, aukštis 27,5 m, plotis 5,20 m, važiuojamosios dalies plotis 2,10 m. Pastatytas tiesiant 1931–1932 m. Telšių-Kretingos geležinkelio liniją, kuri sujungė laikinąją sostinę Kauną su jūrų uostu Klaipėda. Geležinkelį tiesė ir tiltą statė danų firma "Hojgaard ir Schultz". Linija ir tiltas atidaryti 1932-10-29. Tai aukščiausias ir antras pagal ilgį geležinkelio tiltas Žemaitijoje.

Lazdininkų vėjo malūnas

Lazdininkų vėjo malūnas pastatytas 1907 m. Malūnas į Lazdininkus perkeltas iš Padvarių kaimo, o prieš tai jis stovėjo Vilniaus krašte. Malūnas medinis, aštuonbriaunis, su kepure ir sparnais. Jo aukštis – 14,5 m, skersmuo – 11,5. Tai tipiškas liaudies architektūros statinys.

Molotovo linijos bunkeris16

Molotovo linijos bunkeris19

Molotovo linijos bunkeris32

Ilgalaikis ugnies taškas (PDOT).  3 x  (NPS-3), GPS: 55.927616° N, 21.26627° E

Paplatelės pažintinis takas

Pėsčiųjų takas yra Žemaitijos nacionaliniame parke, rytinėje Platelių ežero pakrantėje. Takas vingiuoja miškais apaugusiomis kalvomis, Sultekio tvenkinio pakrantėmis. Jam žaismingumo suteikia medinės skulptūros, o iš apžvalgos bokšto atsiveria vaizdas į tvenkinį ir jį juosiančius spygliuočių miškus.

Platelių dvaro svirnas

Poilsio namai Šaltinėlis

N56° 03.066' E21° 49.494'

Raganos uosis

Raganos uosis – botaninis gamtos paveldo objektas, saugomu paskelbtas 1960 m., gamtos paminklu – 2000 m. Auga Plungės rajone, Plateliuose, buvusio Platelių dvaro parke. Medis patenka į Žemaitijos nacionalinio parko teritoriją.

Siberijos apžvalgos bokštas

Jis pastatytas ant Sidabro kalno, kurį iš trijų pusių supa Siberijos pelkė ir Kunigo upė. Apžvalgos bokšto aukštis – 15 m. Apžvalgos bokštas Platelių ir Beržoro apylinkėms apžvelgti ant 165,7 m aukščio (virš jūros lygio) kalvos. Ar atvykdami pastebėjote, kaip vingiuodamas pro sodybas kelias tai kyla aukštyn, tai leidžiasi žemyn, kaip palengva iš abiejų pusių jus apgaubia eglynai, o tarp jų įsiterpia ežerėliai? Vaizdas gniaužia kvapą, iš šio regiono vietų ne vienas žinomas šalies kūrėjas sėmėsi kūrybinių idėjų Antanas Vienuolis, M.K. Čiurlionis. Užlipus ant Siberijos apžvalgos bokšto atkreipkite dėmėsį į supantį kraštovaizdį. Ar galite įsivaizduoti, kad vietoje, kurią matote, kadaise plytėjo jūra, vėliau neįžengiamos girios, o dar ankščiau dengė milžiniškas ledynas. Būtent ledyno dėka, susiformavo šitoks kraštovaizdis. Ledynui tirpstant ir vėl užšalant, slenkant, susiformavo aukštumos ir dubumos, kuriose dabar tūno pelkės. Ten, kur ilgiausiai gulėjo storas ledo luistas, vėliau atsirado Platelių ežeras.

Tubausiu Sv. Apastalo Andriejaus baznycia

N55° 57.474' E21° 16.467'

Užgavėnių kaukių ekspozicija

9 a. 2 p. istorizmo laikotarpio, „plytų stiliaus“ arklidėje įsikūrė pirmoji Užgavėnių muziejinė ekspozicija Lietuvoje, kurioje pristatoma garsi Žemaitijoje tradicinė Užgavėnių šventė, daugybė įvairių Užgavėnių kaukių, žemaitiškai vadinamų „lėčynų“. Kaukės rinktos apie 20 metų tik iš Žemaitijos regionų ir jų sukaupta virš 300 vnt. Kiekvienais metais ekspozicija papildoma naujais egzemplioriais. Visos eksplozijos kaukės labai skirtingos, nesikartojančios, tradicinės ir dekoratyvinės. Plateliai nuo seno garsėja ne tik Užgavėnių švente, bet ir medžio kaukių meistrais. Todėl ir didžioji dalis kaukių yra medinės. Visos jos yra baisios: didelėmis nosimis, išsprogusiomis akimis, be dantų, apaugusios karpomis. Bet ,,strainios“, pasipuošusios aukštomis, spalvotais popieriais apraišiotomis karūnomis. Su tokiomis karūnomis Užgavėnių žydai atrodydavo aukštesni. Seniau, kai būdavo gilios žiemos, žmonės suprasdavo, kad ateina žydai tik iš tolumoje virš pusnynų kyšančių spalvotų karūnų. Užgavėnės tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Antradienį, keturiasdešimt šeštą dieną prieš Šv. Velykas skelbiamas galas žiemai – visoje Lietuvoje švenčiamos Užgavėnės. Žemaičių Užgavėnės neįsivaizduojamos be persirengėlių ir jų keliamo šurmulio. Platelių apylinkėse persirengėlių kompanijos vadinamos „Užgavėnių žydais“, buvo populiarios nuo senovės. Pokaryje Užgavėnių tradicija buvo priblėsusi ir atgaivinta tik 7-o dešimtmečio antroje pusėje. Tuomet plateliškiai šventė ne Užgavėnes, o žiemos palydų šventę. Šventė vykdavo ir miestelio centre, ir prie Platelių ežero. Jei ežeras užšaldavo, būdavo arklių lenktynės. Žmonės persirengdavo „žydais“, velniais, daktarais, giltinėmis, čigonais. Būdavo jaunųjų pora, kurie vaidindavo „veselę“. Šventė neapsieidavo be Lašininio ir Kanapinio, kurie visos šventės metu tarpusavyje kovodavo. Ši kova simbolizuoja žiemos ir pavasario demonų kovą. Kad ir koks storas ir galingas atrodytų Lašininis, jį visada nugali paliegęs, žiemos nukankintas, pavasario išsiilgęs Kanapinis. Svarbiausias šventės personažas – Morė. Be jos neįsivaizduojamos nė vienos Užgavėnės. Morė yra ne šiaip Užgavėnių personažas, ji šventės deivė. Morė privalo būti dailiai nuaugusi, stambi ir nevisai apsirengusi, seksuali. Tai gimstamumo ir derlingumo simbolis. Tradiciškai Plateliuose Morė būna pritvirtinama ant ratų tekinio ir rogių pavažos. Ratų tekinis – pavasario, o rogių pavaža – žiemos simboliai. Rankose Morė turi spragilą. Morė yra traukiama arklio. Kai ją traukia, Morė sukasi ratu kartu su spragilu. Taip yra budinama žemė pavasario atgijimui.

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinė/muziejus

N55° 59.459' E21° 31.086'

Šaltojo karo muziejus

Tai vienintelė Europoje ekspozicija, įrengta viename pirmųjų Sovietų Sąjungos buvusiame požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse. Muziejaus istorinė ekspozicija pasakoja apie penkis dešimtmečius trukusį Šaltąjį karą – vieną garsiausių bei pavojingiausių karinių konfliktų istorijoje. Šaltojo karo muziejus Žemaitijos nacionaliame parke įrengtas buvusiame Sovietų Sąjungos balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse. Nuo 1963 iki 1978 metų čia buvo dislokuotos keturios vidutinio nuotolio balistinės raketos SS-4, apginkluotos 2 megatonų galios termobranduolinėmis galvutėmis. Visos raketos buvo nutaikytos į Vakarų Europos miestus. Šios raketos kartu su šalia esančiomis antžeminėmis analogiškų raketų paleidimo aikštelėmis sudarė bendrą sovietinės branduolinės ginkluotės grupuotę Lietuvoje, kuri buvo pajėgi sunaikinti visą Europą. Šiandien šis slaptas objektas atviras lankytojams. Buvusiose raketų ir vidaus įrenginių valdymo aparatinėse įrengta istorinė ekspozicija, pasakojanti apie penkis dešimtmečius trukusį Šaltajį karą – vieną garsiausių bei pavojingiausių karinių konfliktų žmonijos istorijoje. Patekę į muziejaus teritoriją atkreipkite dėmesį į atstatytą daugiakopės elektroninės apsaugos sistemos fragmentą. Bazės veikimo metu visa didžiulė teritorija buvo aptverta kelių eilių spygliuotų tvorų tinklu, karinį objektą saugojo ginkluoti kariai, elektros užkardos, signalizacijos. Dešinėje centrinio įvažiavimo pusėje esančiame informacijos centre galite susipažinti su Šaltojo karo vaizdais – čia nuolat rodomas dokumentinis filmas. Su gidais patekę į šachtinio paleidimo komplekso teritoriją, atkreipkite dėmesį į keturis požeminių šachtų gaubtus bei jų viduje esantį technologinį bloką – visų būtinų įrenginių bei valdymo elementų bunkerį. Šimtatoniai šachtų gaubtai galėjo atlaikyti branduolinės bombos sprogimą. Leiskitės į bunkerį – praėję siauruoju koridoriumi nepamirškite susipažinti su saugumo taisyklėmis. Informacijos kelias yra lankymui skirtas sales jungiantis maršrutas, ant grindų pažymėtas balta juosta. Prašome Jūsų laikytis numatyto maršruto bei nepalikti vaikų be priežiūros. Nepamirškite, kad požeminiuose objektuose neveikia mobilusis ryšys. Prireikus evakuacinės rodyklės nurodys artimiausią kelią link išėjimo. Koridoriaus pabaigoje atsidursite šalia centrinės valdymo aparatinės – anksčiau čia buvo įrengti keturių raketų valdymo pultai, iš čia galėjo būti duota komanda raketos paleidimui. Istorinis šios patalpos vaizdas atkurtas remiantis archyviniais kadrais – videoterminale pamatysite tai, kas kadaise buvo rodoma tik aukščiausio rango TSRS vadovams. Dabar šioje patalpoje įrengta istorinė ekspozicija, pasakojanti apie Šaltojo karo pradžią bei jo raidą – nuo pirmųjų nesutarimų tarp Antrojo pasaulinio karo sąjungininkų iki branduolinio ginklavimosi varžybų. Istoriniai eksponatai, fotonuotraukos bei video medžiaga padės giliau suvokti šį karinį konfliktą ir suprasti, kaip arti buvome prie branduolinės bedugnės slenksčio. Tačiau buvo rasta jėgų atsisakyti abipusio susinaikinimo – salės ekspozicijos pabaigoje vaizduojama nusiginklavimo eiga. Šalia esančioje salėje (buvusioje kuro komponentų ir šachtų gaubtų valdymo aparatinėje) išdėstyta ginkluotės ekspozicija. Maketai vaizduoja šachtinio paleidimo komplekso bei raketos šachtos vidaus struktūrą. Čia atkurti visi čia buvę įrenginiai ie mazgai, kurių dauguma komplekse neišliko. Kitoje salėje pavaizduota raketinės technikos evoliucija. Čia eksponuojami šaltojo karo laikotarpio kovinių raketų komponentai ir aparatūra bei demonstruojamas vienintelis tikslus raketos SS-4 maketas. Salės pabaigoje atkurtas bunkerio vado kabinetas – už stiklo pamatysite rūstų pulkininką, savo šalies įgaliotą "laikyti pirštą" ant "branduolinio mygtuko". Nusileidę žemiau suspažinsite su atkurto ryšio mazgo aparatūra bei įgula. Šalia įrengta politinės propagandos ekspozicija: šaltojo karo metais ši kovos priemonė buvo aktyviai naudota ir Tarybų Sąjungoje, ir NATO bloko šalyse. Apatiniame bunkerio aukšte aptiksite komplekso elektros jėgainės salę su galingo generatoriaus likučiais, o buvusioje elektros paskirstymo patalpoje susipažinsite su SSRS vadovybės pastangomis paruošti šalies visuomenę galimam branduoliniam konfliktui: čia rodoma civilinės gynybos ekspozicija. Toliau eidami siauruoju koridoriumi šachtos link: anksčiau čia buvo dar siauriau, nes ant sienų buvo sumontuota raketos kuro komponentų vamzdynai, elektros kabeliai bei kitos komunikacijos. Patekę į šachtą pamatysite vietą, kur beveik du dešimtmečius buvo laikoma kovinė raketa. Beveik trisdešimties metrų gylio šachta- sudėtingas inžinerinis statinys, kupinas įvairių įrenginių bei komunikacijų. Judėdami atgal užsukite į paskutinę ekspozicijų salę – buvusioje slėginių balionų saugykloje pamatysite tai, kas neįvyko, bet galėjo atsitikti kiekvieną Šaltojo karo dieną: specialiame makete bei vaizdo instaliacijose atkurta branduolinio sprogimo imitacija bei demonstruojamos galimos jo pasekmės.

Šeirės pažintinis takas

4,1 km ilgio takas yra nužymėtas nuorodomis, pradžioje yra informacinis stendas, danga – sukietintas gruntas.